Ketvirtoji „Seksualumo istorijos“ dalis, paskutinis didelis Michel Foucault darbas, laukė savo leidybos daugiau nei trisdešimt metų. Nors filosofo valia neleido po mirties publikuoti jo darbų, 2013 metais jo testamentinis vykdytojas Daniel Defert pardavė knygos rankraštį ir mašinraštį Prancūzijos nacionalinei bibliotekai. Po to Foucault šeimos atstovai nusprendė, kad darbas turėtų būti prieinamas tyrėjams ir skaitytojams.

Po penkerių metų, 2018-aisiais, „Kūno prisipažinimai“ buvo išleisti „Gallimard“ leidykloje, redaguojant Frédéric Gros, kuris užbaigė teksto paruošimą, apsiribodamas detaliu jo palyginimu su rankraščiu ir nuorodų aparato patobulinimu. Dar po šiek tiek daugiau nei metų pasirodė paskutinės Foucault knygos vertimas į rusų kalbą.

Jei antroji ir trečioji „Seksualumo istorijos“ dalys, išleistos 1984 metais ir išverstos į rusų kalbą 2000-ųjų pradžioje, buvo skirtos senovės autorių meilės malonumų ir savęs tobulinimo praktikos analizavimui, tai „Kūno prisipažinimuose“ Foucault tyrinėja kūniškos meilės, gimdymo ir santuokos santykį su ankstyvosios krikščionybės svarbiausiais mąstytojais – nuo Jono Auksaburnio iki Augustino Palaimintojo.

Detalus jų darbų nagrinėjimas parodo, kaip ankstyvosios krikščionybės šeimos gyvenimo reglamentavimo rėmuose gimė seksualumo supratimas, kuris vėliau vystėsi viduramžiais ir naujaisiais laikais.