Architekto Adolfo Looso (1870–1933) šmaikščių esė rinkinys apie XX a. pradžios madą „Kodėl vyras turėtų būti gerai apsirengęs“ liudija apie išskirtinai stabilias ir nuoseklias pasaulėžiūras, kurios tuo metu atrodė visiškai nepajudinamos. Looso tiesmukiškumas ir kruopštus dėmesys, regis, nereikšmingoms detalėms yra modernizmo pagrindas – dėmesys detalėms, aistra nuogam materialumui, formos aiškumas ir erdvės rafinuotumas. Šie trumpi tekstai tapo šiandienos kasdienės kultūros tyrimų prototipu ir vienu patraukliausių paminklų kultūriniam plyšiui, kuriame Vakarų pasaulis atsidūrė ant moderniosios eros slenksčio.