Šiame rinkinyje yra dešimt austrų architekto Adolfo Looso (1870–1933) esė, parašytų 1898–1931 m. Loosas, produktyvus publicistas ir aštrus modernizmo meno tendencijų kritikas, buvo ne tik architektūros teoretikas, bet ir praktikas. Šiuose tekstuose nagrinėjami jo kolegų – Otto Wagnerio ir Josefo Hoffmanno – darbai, taip pat jo paties projektai, tokie kaip garsusis „Namas be antakių“ Michaelerplatz aikštėje Vienoje. Bandydamas atsakyti į klausimą „Kaip gyventi moderniai?“, autorius aptaria amatų ir pramonės darbą, architektų ir menininkų kūrybinės laisvės ribas, pastatų išvaizdą ir funkcionalumą. Šie drąsūs ir tiesmuki apmąstymai, lenkiantys savo laiką, ne tik atspindi paties Looso požiūrį, bet ir dokumentuoja XX a. pirmojo trečdalio architektūrinių transformacijų istoriją.