1968 metų rudenį trylika studentų ir trys dėstytojai iš Jeilio universiteto leidosi į ekspediciją į Las Vegasą – pasaulio vulgarumo ir blogo skonio sostinę, to meto architekto košmarą. Tai buvo griežtų ir lakoniškų architektūros formų, socialinių ambicijų ir aukštos architektūros profesijos misijos laikotarpis.

Nedidelio studentų tyrimo rezultatai buvo apibendrinti darbe „Las Vegaso pamokos“. Ši knyga yra naujas klasikinio veikalo leidimas, tapęs pagrindiniu postmodernizmo manifestu. „Las Vegaso pamokos“ reabilitavo bjaurią ir paprastą architektūrą ir visam laikui pakeitė grožio ir funkcionalumo suvokimą miesto erdvėje.