„Tiqqun“ buvo filosofų grupė, susikūrusi Paryžiuje 1998 m. Įkvėpimo sėmėsi iš situacionistinio internacionalo, dadaizmo ir siurrealizmo, taip pat iš Frankfurto mokyklos, jaunojo Lukácso, Hannah Arendt, Gershomo Scholemo darbų apie žydų mistiką ir, žinoma, Walterio Benjamino. Kalbant apie šiuolaikinę filosofiją, verta paminėti stiprią Giorgio Agambeno, su kuriuo „Tiqqun“ užmezgė tiesioginį kontaktą, įtaką, taip pat susižavėjimą Gilbert'u Simondonu, Gilles'iu Deleuze'u ir, nors ir ne visiems būdingą, susidomėjimą Micheliu Foucault. Tokie madingi ideologai kaip Alain Badiou ar Slavoj Žižek buvo ignoruojami arba, tiksliau sakant, niekinami. Netrukus iškilo klausimas dėl žurnalo „Tiqqun“ leidimo, kuris buvo nuoroda į žydų misticizmo tradiciją, kurioje „tikkun olam“ sąvoka reiškė sugadinto, nuniokoto ir iš harmonijos iškritusio pasaulio ištaisymą.