Trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje Taline, tuomet vadintame Revaliu, tarp rusų emigrantų kilo beprotybė. Sovietų Sąjungos nustumti ant pražūties ribos, jie ilgėjosi tėvynės, vietos, apie kurią galėjo prisiminti tik „krūvą anekdotų“. Mažytėje Estijoje jie ieškojo darbo, pinigų, duonos, kokaino, naujos ideologijos, naujos normalybės, savęs... Čia, dar prieš Hitlerį, gimė apgailėtinas rusų emigrantų fašizmas, toks pat menkas ir niekšiškas, kaip kandžiai, pristatyti siuntinyje iš kinų ideologinių bendražygių. Tačiau šie fašistiniai kandžiai pasirodė esą paprasti kandžiai, praryjantys tai, kas geriausia žmoguje, jų viltys išblėso, o šviesi ateitis nutrūko „per vieną vasarą“, 1940 m.