Plačiajai auditorijai Simone de Beauvoir geriausiai žinoma kaip novatoriškos knygos „Antroji lytis“ (1949 m.), kurioje nagrinėjama moterų padėtis ir jų priespauda, ​​autorė. Po dvidešimties metų Beauvoir išleido ne mažiau monumentalią knygą, kurioje nagrinėjama senatvės patirtis ir jos socialiniai aspektai. Autorės tikslas – „nutraukti tylos sąmokslą“ ir atsakyti į tokius klausimus: kaip visuomenė suvokia senatvę ir ką reiškia senti? Kodėl pagyvenę žmonės traktuojami kaip „svetimos rūšies nariai“, apsimetant, kad jų likimas nėra visos žmonijos likimas? Senėjimas yra biologinis reiškinys, esantis ekonominiame ir kultūriniame kontekste: norėdama suprasti pagyvenusių žmonių padėtį, pirmojoje knygos „Senatvė“ (1970 m.) dalyje Beauvoir remiasi biologijos, etnologijos, istorijos ir sociologijos duomenimis, o antrojoje ji tyrinėja pagyvenusių žmonių vidinį gyvenimą – kalba apie jų santykį su laiku, visuomene, savo kūnu, taip pat su šeima, vienatve ir mirtimi.