Nepriklausomas japonų filosofas ir kultūros kritikas Hiroki Azuma (g. 1971 m.) turisto figūroje mato Kito metaforą, neužbaigtumo, atsitiktinumo ir atvirumo simbolį – būties būdą, galintį atsakyti į pasaulio, kuriame globalizacija ir nacionalizmas yra ne tiek priešingi, kiek keistai egzistuojantys kartu, iššūkius; pasaulio, kuriame viešoji ir privati ​​erdvė, sava ir kito erdvė, yra krizė. Atsižvelgdamas į savo tyrimo temą, autorius atmeta bandymus sukurti homogeninę teoriją, vietoj to derindamas filosofinę analizę, esė, matematiką, keliones į Černobylį ir kasdienio gyvenimo stebėjimus. Apmąstydamas turizmą, šeimą, „keisto“ fenomeną, antrinį kūrybiškumą, sąsajas ir Dostojevskį, Azuma kuria spekuliatyvų modernumo žemėlapį, kuriame atsitiktinumas tampa ne grėsme, o naujojo gimimo sąlyga. „Turisto filosofija“ nėra knyga „apie turistą“, o knyga, kuri kviečia mus mąstyti „kaip turistas“: laisvai ir neformaliai, vardan naujo solidarumo supratimo.