Minskas, įkurtas 1067 m., daugelį amžių buvo mažas, nepastebimas miestelis, pasiklydęs Rytų Europos užkampyje. Ironiška, bet būtent Antrojo pasaulinio karo nuniokojimas paskatino sovietų valdžią paversti Minską tikrai svarbiu miestu. Pokario plėtra septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose pavertė Minską vienu sparčiausiai augančių pasaulio miestų ir paliko ryškius, matomus pėdsakus, kaip laikui bėgant keitėsi „tobulo“ sovietinio miesto samprata. Šiandien daugelis Minską laiko sovietinės architektūros ir miesto planavimo rezervatu, esančiu gana savitame politiniame ir ekonominiame kontekste.

Šis vadovas nukelia skaitytoją toliau nei populiarios turistinės vietos, pateikdamas išsamų visų miesto sluoksnių vaizdą. Pristatomi architektūros kūriniai apima nuo XVII a. bažnyčių iki arenų ir viešbučių, pastatytų 2014 m. pasaulio ledo ritulio čempionatui; ​​nuo ikoniškų Baltarusijos sostinės simbolių iki tolimų, bet intriguojančių pakraščių. Autorius pasakoja Minsko istoriją pristatydamas septynis miesto veidus: 200 pastatų, dešimt aikščių, penkis karo paminklus, septynis parkus, visas metro stotis, taip pat dešimt gyvenamųjų rajonų ir dvidešimt masinių serijų, kurios kartu prisidėjo prie to, kas tapo žinoma kaip „Minsko fenomenas“.