Aptarimas apie blokadinę rašytinę kūrybą yra būtinas bent jau tam, kad paliudytume: net blokados nelaimės metu buvo vykdomas didžiulis, daugiafunkcinis ir daugiarūšis literatūros darbas, siekiant aprašyti, suvokti ir atspindėti blokados patirtį.

Atkurdami šį darbą šiandien, mes imamės užduoties sukurti kalbą, kuria apie blokadą galėtų kalbėti nepatyręs jos, bet atsakingas už ją ir nenorintis jos visiško užmaršties. Studijuodami blokados poetų kūrybą, matome, kad jie ieškojo kalbos, kuri numalšintų istorijos aukos skausmą ir užfiksuotų istoriją, bandydami suderinti šiuos tolokai esančius tikslus.