Keliaudami po didžiulę Magiškosios šalies literatūros visatą, mes tarsi primename Karalių ir Karalienę veidrodyje, kurių gyvenamas pasaulis telpa mažos mergaitės, vardu Alisa Liddell, kambaryje. Jis yra ir didžiulis, ir mažytis. Kaip ir „Narnijos kronikų“, „Hario Poterio“, „Vėjo gluosniuose“, „Mikė Pūkuotuko“, „Petro Peno“ ir „Žiedų valdovo“ pasauliai – visi juose lankėmės vaikystėje ir paauglystėje. Nikolajaus Epple knyga yra būdas sugrįžti į šią visatą suaugus. Pamatyti jos struktūrą, suprasti tai, kas seniai žinoma, atrasti daug naujo. Ir taip pat rasti raktus kitiems jos svečiams – mūsų vaikams.

Magiškosios šalies literatūra – tai judėjimas, apeinantis griežtus žanro apibrėžimus. Filologas, vertėjas ir anglų literatūros specialistas Nikolajus Epple ją apibūdina kaip intensyvaus vidinio dialogo tarp labai skirtingų autorių, tačiau priklausančių vienai, aiškiai atsekamai tradicijai, istoriją. „Kai prarandami atskaitos taškai, juoda tampa balta, o balta – juoda. Magiška šalis, kurioje, kaip sako MacDonaldas, viskas, išskyrus moralės įstatymus, yra savavališka, yra priemonė ne pabėgti nuo realybės, o priminti apie ją sau ir kaimynams“, – sako Nikolajus Epple'as.

Pakartotinį leidimą puošia anglų rašytojų nuotraukos, jų kūrinių iliustracijos, grafikos ir paveikslų reprodukcijos, rankraščiai ir pirmojo leidimo viršeliai.