Šis darbas yra klasikinis religijos istorijos tyrimų pavyzdys. Religinės idėjos čia pateikiamos ne tik chronologine tvarka, bet ir jas vienija bendras religinio gyvenimo įvairovės supratimas skirtingose ​​kultūrose ir žemynuose. Eliade meistriškai taiko lyginamosios antropologijos metodus ir parodo bendras religinių idėjų raidos tendencijas. „Religijų istorikui kiekviena šventumo apraiška yra reikšminga: kiekvienas ritualas, kiekvienas mitas, kiekvienas tikėjimas ir kiekvienas dievybės atvaizdas atspindi šventumo patirtį ir todėl savyje neša būties, prasmės ir tiesos sąvokas.“

Knyga apima laikotarpį nuo akmens amžiaus magiškųjų pasaulių iki senovės civilizacijų religijų ir biblinio apreiškimo religijos: „Archajiškiausiais kultūros lygmenimis gyvenimas, kaip dera žmonėms, pats savaime yra religinis veiksmas, nes valgymas, lytiniai santykiai ir darbas turi sakramentinę vertę.“