Šis darbas yra klasikinis religijos istorijos tyrimų pavyzdys. Religinės idėjos čia pateikiamos ne tik chronologine tvarka, bet ir jas vienija bendras religinio gyvenimo įvairovės supratimas skirtingose ​​kultūrose ir žemynuose. Eliade meistriškai taiko lyginamosios antropologijos metodus ir parodo bendras religinių idėjų raidos tendencijas. „Religijų istorikui kiekviena šventumo apraiška yra reikšminga: kiekvienas ritualas, kiekvienas mitas, kiekvienas tikėjimas ir kiekvienas dievybės atvaizdas atspindi šventumo patirtį ir todėl savyje neša būties, prasmės ir tiesos sąvokas.“

Knygoje pristatomos religijos ir jų tradicijos nuo antikos laikotarpio pabaigos iki vėlyvųjų viduramžių, o vėliau – iki Reformacijos ir Apšvietos amžiaus.

Veiksme taip pat yra papildomų skyrių apie Senovės Eurazijos, Tibeto, magijos, alchemijos ir hermetinės tradicijos religijas.