Prieš penkiasdešimt tūkstančių metų Indonezijos saloje priešistorinis žmogus raudonąja ochra nupiešė kiaulę ant olos sienos. Maždaug tuo pačiu metu, dabartinės Europos teritorijoje, kitas vyras ištraukė iš laužo anglies gabalą ir nupiešė keturis šuoliuojančius arklius. Tarsi Homo sapiens protuose būtų įžiebta šviesa. Ir ši šviesa, skatinanti žmones užfiksuoti stebimo pasaulio vaizdą, padėjo mūsų rūšiai geriau jį suprasti ir pradėti klestėti.

Johno Paulo Stonardo knyga yra panoraminė meno istorija ir lyginamoji antropologinė kūrybiškumo skirtingose ​​kultūrose studija. Autorius atseka įvairius meninių formų pokyčius per amžius. „Kūryba“ tyrinėja svarbiausius meno kūrinius – nuo ​​paleolito laikų urvų piešinių iki šiuolaikinio konceptualiojo meno. Tai ryšių istorija. Stonardas parodo, kad didžiuosius Vakarų menininkus ir jų kolegas kitose pasaulio dalyse varė tos pačios jėgos. Tačiau svarbiausia, kad tai knyga apie tai, kaip kūrybiškumas yra „dalis to, ką reiškia būti žmogumi“.