Laikotarpis nuo 1890-ųjų iki 1930-ųjų Rusijoje buvo esminių transformacijų metas: nuo socialinės ir politinės sistemos iki estetinių meno principų. Tai paveikė ir moterų socialinį statusą, ir jų vaizdavimo literatūroje formas. Art Nouveau kultūra aktyviai eksperimentavo su lyčių vaidmenimis ir androginijos samprata, o XX amžiaus pradžioje pasirodžiusių moterų autorių skaičius yra nepalyginamas su ankstesniais rusų literatūros istorijos laikotarpiais. Šios kolektyvinės monografijos dėmesio centre – lūžis meno istorijoje, kai moteriškojo ir vyriškojo, kaip normatyvinių nusistovėjusios lyčių santvarkos kanonų, vaizdavimas kartu su šių kanonų išėjimu ir šios tvarkos sunaikinimu. Į monografiją įtraukti straipsniai siūlo panagrinėti Rusijos modernizmą lyčių aspektu, kuris Rusijos mokslui dar naujas; Jie kelia klausimus apie moteriškos autorystės fenomeną, vyrišką požiūrį į „moterų klausimą“ ir moters bei vyro įvaizdžių transformaciją meno kūriniuose kintančių lyčių normų ribų kontekste.