1926 m. sausį 50 metų „Buddenbrookų“ ir dar neseniai išleisto „Magiškojo kalno“ autorius išvyko į savaitės kelionę į Paryžių, siekdamas atkurti intelektualinius ryšius ir ieškoti naujos normos santykiams tarp dviejų tautų, kurios neseniai daugiau nei ketverius metus buvo viena kitos grumtynėse. Vizito metu rašytojas susitiko su intelektualais ir vyriausybės ministrais, rusų emigrantais (Buninu, Šestovu, Šmelevu, Merežkovskiu) ir amerikiečių gerbėjais, kalbėjo susibūrimuose, lankėsi teatruose ir pietavo prabangiuose restoranuose. Savo įspūdžius dienoraštyje užrašydamas su jam būdingu pedantiškumu, Mannas savo kasdienius užrašus papildo išsamiais apmąstymais apie diktatūrą ir demokratiją, karą ir pacifizmą, „antidealistinį Europos posūkį“ ir „teisingumo nuosmukį, dvokiančią iki dangaus“, apie vokiečių romantizmo šviesą ir tamsą, tautų ir literatūros likimą, atverdamas duris į slaptą vidinį pasaulį – ir į numatomą ateitį.