Remdamasis čekų fenomenologo Jano Patočkos, kuris pirmasis pasiūlė, kad Europa po Antrojo pasaulinio karo nustojo būti centrine jėga, „post-Europos“ koncepcija, Honkongo filosofas Yukas Hui savo naujajame veikale nagrinėja „modernybės įveikimo“ problemą, aplink kurią prieš šimtmetį Japonijoje atsirado Kioto mokykla. Nishida Kitaro, Nishitani Keiji ir naujasis konfucianistas Mou Zongsanas neatmetė Vakarų filosofijos, bet ieškojo naujų mąstymo būdų Europą apėmusios krizės kontekste. Užuot svajoję apie neįmanomą Heideggerio Heimatlosigkeit įveikimą, „Post-Europa“ siūlo mąstymo eskizą, kuris, pripažinęs savo „šaknų neturėjimą“, siekia rasti naują formą ne neutralizuodamas skirtumus, o per individualizaciją, kuria siekiama įveikti prieštaravimus tarp logos ir technē, Rytų ir Vakarų, namų ir benamystės.