„Naujausiųjų laikų poezija“ – tai dokumentinis dabartinio literatūrinio proceso, vykstančio lūžio taške Rusijos kultūroje, įrašas, kai poetiniai tekstai, tarsi vėliavos žemėlapyje, žymi humanitarinės katastrofos mastą. Parašyti nuo 2022 m. vasario iki liepos mėn., eilėraščiai yra unikali meninio kolektyvinės traumos supratimo kronika. Daugiau nei šimtas autorių apmąsto šiuolaikinę istoriją, atsakomybę už dabartinius įvykius ir rusų kalbos metamorfozes besikeičiančios realybės akivaizdoje.

Iš redaktorės pratarmės:

„Nuo Puškino laikų rusų poezija išmoko laviruoti tarp cenzūros Scilos ir slaptosios policijos Charibdės. Rusijos istorijoje buvo epochų, kai toks įgūdis padėjo išsigelbėti nuo skurdo ir net kalėjimo: Ezopinės kalbos laikai, norėtųsi tikėti, dar nesugrįžo, o meninė raiška – kad ir kokia skaudi ji atrodytų – turi teisę į „saugų elgesį“ dėl priklausymo rusų literatūros tradicijoms.

<...>

Antologijoje yra daugiau nei šimtas autorių. Jų geografinės vietovės – Rusija, Ukraina, Europa, Amerika, Artimieji Rytai ir Tolimieji Rytai – yra įvairios, kaip ir jų amžiaus ribos: gimę 1937–1997 m. Visus juos vienija poezijos menas kaip kolektyvinės traumos supratimo patirtis.“

2022 m. Metų knygos apdovanojimas, remiantis „Nezavisimaja Gazeta“ duomenimis