Neatsargus išdegintos žemės taktikos naudojimas, sąmoningas okupantų represijų provokavimas prieš civilius gyventojus, savų kaimų naikinimas, chaotiškas „maisto mokesčių“ rinkimas iš gyventojų, papildytas kasdieniais plėšimais, girtuokliavimu, ištvirkavimu ir smurtu, brolžudiškais vidiniais konfliktais, dopingo vartojimu, operatyviu masinio naikinimo ginklų naudojimu ir galiausiai kanibalizmu – visa tai nebuvo atsitiktinė masinio kraujo praliejimo pasekmė ir nebuvo spontaniškas „liaudies atsakas“ į nacių valdymo žiaurumą, o tapo natūraliomis Stalino naikinamojo karo apraiškomis.