Iš lietuvių kalbos vertė Marina Voitskaja, Anna Galberstadt, Anna Glukhova ir Georgijus Efremovas. Pratarmė Polinos Barskovos. Niujorkas: „Tamizdat Project“, 2026.

„Šie eilėraščiai yra apie tai, kas nutinka vėliau – po didvyriškų žygdarbių, sunkumų ir šlovės. Kai didvyrio likimas beveik ištirpsta užmarštyje. Kai likimas išsipildo, kaip sužinome iš šios knygos, poetui-didvyriui lieka ypatingas, hibridinis veiklos laukas – prisiminimas ir stebėjimas. Šiame kūrinyje matau „Peizažo su Polifemu“ prasmę ir pergalę.“ – Polina Barskova

„Tomas Venclova iš prigimties yra nenuilstamas klajūnas. Kaip Odisėjas, kurį dera prisiminti skaitant rinkinį „Peizažas su Polifemu“.“ Jo autorius supa pasaulį mąsliomis metaforomis ir, kaip Odisėjas, išbando kitų žmonių kaukes. Atsigręždamas į tolimas sritis, jis įsitikinęs, kad „gauna tolimą balsą“. Ir ši eilutė primena jam skirtą Brodskio eilėraštį: „Tik garsas gali atsiskirti nuo kūnų, kaip vaiduoklis, Tomai.“ – Aleksandras Genis