Šiame esė rinkinyje rašytojas, kritikas, poetas ir menininkas Johnas Bergeris (1926–2017) svarsto šiuolaikinių karų siaubus, terorizmą ir viską apimančio nevilties pobūdį. Knygos puslapiuose jis pristato žmonių gyvenimus, kuriems šis jausmas tapo ištikimu palydovu — vargšams ir pabėgėliams iš Afganistano, Palestinos, Irako, Sirijos — ir siūlo pasidalinti jų gedulu dėl priverstinai atimtos laisvės.

Kreipdamasis į Paolo Pasolini filmų siužetus, Francis Bacon kūrinius, Ahlam Shibli ir Yitka Hanzlova fotografijas bei prisimindamas Susan Sontag „Žiūrėdami į svetimas kančias“, Bergeris analizuoja, kaip menas, kaip represinės politikos pasipriešinimo įrankis, gali padėti įveikti skausmą, baimę ir neapykantą.