Knyga pasakoja apie dramatišką lietuvių kunigo, kapucinų ordino vienuolio, tėvo Stanislovo Dobrovolskio (1918–2005) likimą. Nuo pirmojo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais iki kito 1990 metais, tėvas Stanislovas kartu su savo tauta dalijosi visais to laikotarpio sunkumais.

Antrojo pasaulinio karo metu jis gelbėjo žydus, sovietmečiu dešimt metų praleido lageriuose, o po išlaisvinimo buvo KGB „taikinyje“ dėl savo žmogaus teisių gynimo veiklos. Atokioje Paberžės kaimo parapijoje, kur tėvas Stanislovas tęsė savo tarnystę ir surinko unikalią bažnytinio bei liaudies meno kolekciją, lankėsi piligrimai iš visos Sovietų Sąjungos.

Tėvas Stanislovas tapo vienu garsiausių Lietuvos kunigų dėl savo atvirumo, gailestingumo ir nuskriaustųjų bei atstumtųjų gynimo. Į knygą įtraukti rusų piligrimų Paberžėje prisiminimai: N. Trauberg, tėvo Jakovo Krotovo, Z. Maslenikovos, tėvo Vladimiro Zelinskio, tėvo Jevgenijaus Geinrichso ir kitų.