Savo knygoje analitikas, mokytojas ir žurnalo „Chimères“ redaktorius Florent'as Gabarrónas-García meta iššūkį politiniam psichoanalizės neutralumui. Pasak autoriaus, psichoanalizė visada buvo svarbi viešosios kultūros dalis ir yra neįsivaizduojama už pasaulio istorijos konteksto ribų. Gabarrónas-García nušviečia represuotus ir praktiškai pamirštus psichoanalizės aspektus, kurie prieštarauja kapitalizmo logikai, kurios ji, kaip ir daugelis kitų disciplinų, laikosi šiandien. Apibendrindamas Wilhelmo Reicho, Veros Schmidt, Marie Langer, Félixo Guattari ir kitų darbus, Gabarrónas-García sutelkia dėmesį į revoliucinį psichoanalizės komponentą ir parodo, kaip ši disciplina tarnavo kaip ginklas kovoje už emancipaciją. Autoriaus tikslas – papasakoti skaitytojui „liaudies“ psichoanalizės istoriją: istoriją apie pasipriešinimą baudžiamosioms psichiatrijos praktikoms, diktatūroms, „valdingai“ analitiko pozicijai ir norą pagerinti paprastų žmonių gyvenimą.