Didžiųjų rašytojų klonai raitosi kankinamame scenarijaus rašymo procese, Didysis teatras iki lubų užtvindytas nuotekomis, Stalinas ir Chruščiovas – įsimylėjėliai, XX amžiaus istorija apversta aukštyn kojomis.
Provokuojančiame Vladimiro Sorokino romane, įtvirtinusiame jo, kaip postmodernizmo klasikos, titulą, visi stabai nuverčiami – jie tampa nežaboto karnavalo, kuriame susimaišo aukštybės ir žemumos, fantazija ir realybė, praeitis ir ateitis, dalyviais.
Tačiau viena šventa relikvija lieka nepajudinama: griaudamas įprastas normos sampratas ir viską apversdamas aukštyn kojomis, Sorokinas ir čia skelbia šventą literatūros statusą. Romano veikėjas yra literatūrinis mitas; jis keičiasi, bet jo esminis vaidmuo kultūroje išlieka nepakitęs.