Paskutiniame romane „Skruzdėlynas“ (1917 m.) Margit Kaffka – ryškiausias ir išraiškingiausias moters balsas XX a. pradžios vengrų literatūroje – toliau tyrinėja moters egzistencijos galimybes sparčiai besikeičiančioje visuomenėje: ankstesnių modelių nustatytus apribojimus ir naujoms kartoms atsiveriančias galimybes. Derindama savo patirtį (jaunystėje rašytoja mokėsi vienuolyne, panašiame į aprašytąjį romane) su dviejų pasaulių – mergaičių ir vienuolių – konfliktu, Kaffka skaitytojui pateikia spalvingą, simbolinį ir įžvalgiai pastebėtą uždaros bendruomenės, susiduriančios su savo ateities pasirinkimo problema, portretą. Naujos vyresniosios rinkimus lydi ne mažiau dramatiški įvykiai nei naujo popiežiaus rinkimus.