Simonas Jenkinsas piešia ryškų žemyno portretą su imperinėmis ambicijomis, nuožmiais mūšiais ir egzistencinėmis baimėmis, kurios, jo teigimu, šiandien Europoje yra tokios pat ryškios, kaip ir Julijaus Cezario bei Karolio Didžiojo, Žanos d'Ark ir Bonaparto, Lenino ir Čerčilio laikais. Labiausiai jis vertina politinę istoriją ir nesibaigiančią kovą dėl valdžios, kuri yra jos centre. Nekeisdamas chronologinio požiūrio ir nepereidamas iš šalies į šalį, nuo vieno istorinio įvykio ar veikėjo prie kito, Jenkinsas pasakoja žemyno, kuris galbūt labiausiai prisidėjo prie šiuolaikinės civilizacijos formavimosi, istoriją. Ir tai nėra paprastas fakto konstatavimas: iki paskutiniųjų „Trumpos Europos istorijos“ puslapių skaitytojas supras, kaip žmonijos dabartis yra įsišaknijusi jos praeityje.