Viduramžiai buvo ne tik nesibaigiančių karų ir epidemijų metas, bet ir mokslinių atradimų bei nesavanaudiško žinių siekimo era. Viduramžių mąstytojai ir praktikai tyrinėjo juos supantį pasaulį, įkūrė pirmuosius universitetus, išrado mechaninius laikrodžius ir prietaisus dangaus kūnams stebėti.

Šioje knygoje mūsų gidas į viduramžių mokslo pasaulį yra tikras žmogus, vienuolis Johnas Westwickas, gyvenęs XIV amžiuje ir mokęsis didžiausiame Anglijos vienuolyne. Įspūdinga jo mokslinės veiklos istorija leido autoriui parodyti ne apeiginį žvaigždžių vardų ir atradimų pasaulį, o to meto mokslinių tyrimų atmosferą, pristatyti bevardės daugumos mokslinės mąstysenos žmonių idėjas ir pasiekimus, taip dažnai išvengiančių istorikų dėmesio. Keliaudami su broliu Džonu po Didžiąją Britaniją ir už jos ribų, sutinkame keletą įdomiausių to meto veikėjų: anglų abatą, gaminantį laikrodžius, prancūzų meistrą, kuris tapo šnipu, ir persų polimatą, įkūrusį pažangiausią pasaulyje observatoriją. Sužinosime, kaip šie žmonės naršė pagal žvaigždes, daugino romėniškus skaitmenis, gydė ligas ir nupasakojo laiką naudodamiesi astrolabija, o viduramžius permąstysime kaip tamsų amžių.