Šios knygos autoriai tyrinėja klasikinio rusų romano ištakas. Ginčydami su gerai žinoma M. M. Bachtino teorija, jie atskleidžia epines romanistinės tradicijos ištakas ir XIX bei XX amžių rusų literatūrai būdingą troškimą sukurti nacionalinį epą, panašų į „Iliadą“ ar „Eneidą“. Šio teiginio reikšmė išaiškėja elegantiškai išanalizavus „Mirusias sielas“, „Brolius Karamazovus“, „Daktarą Živago“ ir N. Ja. Mandelštamo memuarus.