Pirmasis pomirtinis M. L. Gasparovo raštų rinkinys (šešiuose tomuose) siekia kuo išsamiau perteikti jo mokslinių interesų įvairiapusiškumą ir pristatyti pagrindines jo veiklos kryptis.

Šeštajame — paskutiniame — tome surinkta medžiaga supažindina mus su mokslininko mintimis apie mokslą ir žmones jame, apie profesiją ir tyrimų metodus, apie švietimą ir mokymą, apie filologijos ir apskritai humanitarinių žinių vietą mūsų kasdieniame gyvenime. Tomą pradeda knyga „Užrašai ir ištraukos“, kurią Gasparovas sudarė iš savo užrašų knygelių fragmentų, papildytų prisiminimais, laiškais, atsakymais į anketas ir interviu.

Straipsniai, recenzijos, pratarmės, pastabos, programos ir trumpų paskaitų kursų konspektai, memuarų fragmentai, laiškai, anketos ir interviu, taip pat įtraukti į tomą, žymiai papildo šią knygą. Skaitytojas — tarsi iš vidaus, vieno iš ryškiausių mokslininkų, tuo pačiu filologo-klasiko, rusų poezijos istorijos tyrinėtojo ir eilėdaros specialisto akimis — galės pažvelgti į vaisingiausią humanitarinių žinių vystymosi epochą, kuria tapo paskutiniai keturi XX amžiaus dešimtmečiai, suvokti tyrimo minties logiką, susipažinti su M. L. Gasparovo moksliniais ir literatūriniais skoniais bei preferencijomis.