Žodynas, dažniausiai vartojamas šiuolaikiniam menui apibūdinti – nuo ​​impresionizmo iki instaliacijų, nuo nabizmo iki neoekspresionizmo, nuo simbolizmo iki hiperrealizmo – pamažu išsivystė į savitą, rafinuotą ir kartais bauginantį savo sudėtingumu kalbą. Stiliai, mokyklos ir judėjimai retai turi aiškias ribas ir juos galima lengvai apibrėžti; dažniau jie yra viduje prieštaringi, sudėtingi ir dažnai persidengia meniniame peizaže. Nepaisant to, „stiliaus“, „mokyklos“ ir „judėjimo“ sąvokos išlieka, ir jas suprasti yra būtina bet kokioje diskusijoje apie šiuolaikinį meną. Jų ribų apibrėžimas ir apibūdinimas išlieka geriausiu būdu „nubraižyti“ tokią sudėtingą ir kartais sunkiai apčiuopiamą temą. Ši knyga sumanyta kaip sisteminė apžvalga, sudaryta iš atskirų esė, ir išsamus vadovas po vieną dinamiškiausių ir žaviausių meno istorijos laikotarpių.