Leonido Taločkino, „neoficialaus meno metraštininko“, archyvas jau seniai yra legendų objektas, ir mažai kas jį matė gyvai. Tačiau ne mažiau svarbūs nei menininkų darbai ar parodų nuotraukos yra Taločkino užrašai, kurie galėtų tapti išsamios pokario sovietinio ir Rusijos meno studijos pagrindu. Reikšmingą šių užrašų dalį sudarė jo dienoraščiai.

„Rytoj – pamatyk vakar“ yra pirmasis Leonido Taločkino dienoraščių leidinys. Asmeniniai įrašai persipina su parodų, koncertų ir meno vakarų aprašymais, kasdienėmis istorijomis ir ilgais apmąstymais. Kartu jie sudaro išsamų ne tik septintojo dešimtmečio (šio leidinio laikotarpio), bet ir visos sovietinės visuomenės meno scenos portretą. Taločkinas daugiausia rašo apie žmones – tuos, su kuriais bendravo, tuos, kuriuos mylėjo, kuriais žavėjosi, tais, kuriais nusivylė... Jo dienoraščiai užpildo istorijos spragas: kinetinių menininkų, įskaitant Viačeslavą Koleičuką ir Levą Nussbergą, darbai, Jurijaus Mamlejevo darbas prie romano „Šatuniai“, Južinskio rato susikūrimas, Boriso Kozlovo kūrybinis kelias ir istorijos, susijusios su Levu Kropivnickiu ir Lianozovo grupe. Greta pagrindinių kultūrinio pogrindžio veikėjų, pasirodo ir pamirštųjų vardai.

„Rytoj – pamatyk vakar“ yra daugiau nei septynerių metų darbo, įskaitant bendradarbiavimą su Valstybine Tretjakovo galerija, rezultatas (bendro projekto metu 2022 m. taip pat buvo išleistas katalogas „Aš juos visus žinojau“). Leonido Taločkino archyvo tyrimai tęsiasi ir šiandien: vyksta darbas su 1970-ųjų dienoraščio įrašų korpusu ir išplėstine vardų rodykle.

Leonidas Taločkinas (1936–2002) buvo archyvaras ir sovietinio neoficialaus meno kolekcionierius nuo 7-ojo iki 1990-ųjų. Septintojo dešimtmečio pradžioje Taločkinas prisijungė prie Maskvos nonkonformistų menininkų rato ir pradėjo kolekcionuoti jų darbus. Iki 8-ojo dešimtmečio vidurio jo kolekcijoje buvo apie 600 kūrinių, ir jis visiškai atsidavė neoficialiai meno scenai ir jos archyvavimui. Kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal tuo metu SSRS galiojusį parazitizmo įstatymą, Taločkinas buvo priverstas dirbti valytoju, kurininku, montuotoju ir naktiniu sargu.