„Vilniaus geto dienoraščio“ autorius Itžakas Rudaševskis buvo vaikinas, nesulaukęs 16-ojo gimtadienio. Itžakas apibūdino, kokiomis siaubingomis sąlygomis buvo priversti gyventi žmonės, prieš kurių akis nuolat šmėkštelėjo Ponaro, Vilniaus žydų naikinimo vietos, šmėkla.

Net gete vaikai troško mokytis ir tobulėti. Tam juos palaikė mokytojai, kurie taip pat buvo pasmerkti mirčiai. Studijos padėjo jiems bent kuriam laikui pabėgti nuo baisios tikrovės, kurioje jie egzistavo.

Yitzchok kreipiasi į mus: „Manau, kad absoliučiai viskas turi būti užfiksuota, net ir kruviniausi įvykiai, kad vėliau būtų galima į viską atsižvelgti“.

Yitzhako Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“ rankraštis saugomas Jidiš tyrimų instituto (YIVO) archyve Niujorke.

1968 m. „Dienoraštis“ buvo išleistas hebrajų kalba, o 1973 m. – anglų kalba, naudojant visus tekstinius tyrimus, buvusius prieš ankstesnį leidimą. 2019 metais „Dienoraštis“ išleistas lietuvių kalba.