Ankstesniame savo romane („Raudonasis Kryžius“, 2017 m.) Saša Filipenko plačiai naudojosi tikrais istoriniais dokumentais. Naujajame jo kūrinyje pati vaizduojama realybė pretenduoja būti epochos dokumentu. Labiausiai nepasitikintiesiems: čia nieko neišgalvota. Yra miestas, kuriame pagrindinė įmonė yra kalėjimas. Yra našlaičių namai, kurių gyventojų gyvenime blykstelėjo laimės kibirkštėlė. Situacijos, veikėjai, dialogai ir net policijos kankinimo metodai – visa tai paimta iš gyvenimo. Ir prakeiktą klausimą apie gėrio kainą, kuri dėl kažkokių priežasčių virsta blogiu, taip pat kelia gyvenimas. Tiksliau, mirtis. „Saša Filipenko yra viena iš tų jaunų autorių, kurie iš karto tapo rimtais rašytojais. Jei norite sužinoti, apie ką galvoja šiuolaikinė jaunoji Rusija, skaitykite Filipenką“ (Svetlana Aleksijevič).