Martino rašytojas ir visuomenės veikėjas Édouard'as Glissant'as (1928–2011) sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo kaip vienas iš postkolonijinės minties pradininkų. Jo platus palikimas apima poeziją, romanus, esė, žurnalų straipsnius ir viešas kalbas, kurias jis rašė kaip ilgametį UNESCO bendradarbiavimo dalyvis. Glissant'o tekstų rinkinį persmelkia kelios bendros temos: kreolizacija – abipusiai praturtinantis, nors ir ne konfliktiškas, kalbų ir kultūrų susiliejimas; universalumo ir individualumo dilemos įveikimas kintančioje Viso Pasaulio perspektyvoje; ir nesibaigiantis klajonių kelias kaip kelias į žmogaus poetinę ir politinę savirealizaciją. Visa tai susilieja į Santykio sąvoką – nestabilų, nuolat iš naujo atrandamą ryšį, kuris Glissant'o filosofijoje vaidina egzistencijos varomąją jėgą. Šio rinkinio – pirmosios autoriaus knygos, išverstos į rusų kalbą, – tekstai įžvelgia Santykio kristalą, atskleisdami įvairius jo aspektus: praradimus ir laimėjimus, žaizdas ir susiliejimus, abejones ir atradimus.