Viena svarbiausių monografijų apie vokiečių kiną ir garsiausia Siegfriedo Kracauerio (1889–1966) knyga, šis kūrinys buvo parašytas tremtyje ir išleistas Jungtinėse Valstijose 1947 m. Autorius, kino ir kultūros sociologas ir teoretikas, analizuoja Vokietijos visuomenės vidines nuostatas ir modelius, kolektyvinės represijos objektus, atsispindinčius klasikiniuose ikihitlerinės eros filmuose. Kracaueriui kinas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys; jis rašė apie įvairius jo aspektus (Veimaro esė, Kino teorija ir kt.). Šioje knygoje kinas pirmiausia yra masinės kultūros apraiška, apriorinė kolektyvinė meno forma, kuri, kaip bendradarbiavimo vaisius, patenkina ir provokuoja paslėptus plačios auditorijos troškimus.

1977 m. sovietinis „Nuo Kaligario iki Hitlerio“ leidimas buvo nepilnas. Be priedo „Propaganda ir nacių karo filmai“, tekstas buvo iš dalies redaguotas, įskaitant politinės padėties Vokietijoje ir Rusijoje vertinimą, kai kuriuos komentarus apie sovietinius filmus ir kino kūrėjus bei nemažai detalių iš Veimaro Respublikos istorijos. Šis leidimas užpildo šias spragas ir atkuria autorystę rusų kalbos vertėjui (kurio vardas sovietiniame leidime nebuvo paminėtas) – Genadijui Grigorjevičiui Šmakovui, žinomam vertėjui, baleto kritikui ir kino mėgėjui.