Jaudinanti ir įtraukianti, absoliučiai tikra istorija apie tai, kaip užuojauta, valia ir vidinis tikėjimas tiesa keičia pasaulį ir mus pačius.

Ši autobiografija pasakoja apie amerikietę Ruth Coker Burks, kuri Jungtinėse Valstijose pradėjo pirmąją savanoriškos pagalbos programą ŽIV infekuotiems žmonėms. 1986 m. 26 metų vieniša motina Ruth netyčia pateko į ligoninės palatą, kurioje buvo jauni žmonės, sergantys AIDS. Bijodami užsikrėsti mažai žinoma liga, klinikos personalas šiems pacientams praktiškai nesuteikė jokios pagalbos, ir jie mirė be priežiūros ar dėmesio. Ruth pradėjo rūpintis šiais naujais pažįstamais ir netgi suorganizavo laidojimo vietą savo žemės sklype mirštantiems nuo šios ligos, nes niekas nenorėjo jų laidoti. Metai iš metų Burks įsitraukė į sergančiųjų gyvenimus, galiausiai tapo žmogaus teisių aktyviste ir daug nuveikė populiarindama ŽIV informuotumą ir mažindama ligos stigmatizaciją.

Šis negrožinės literatūros romanas yra jaudinantis skaitinys ir atnaujina mūsų tikėjimą pažanga, kurią padarė tokie žmonės kaip autorė.

Lambda literatūros premijos finalininkė ir žurnalo „Library“ išrinkta geriausia 2020 m. biografija.