„Tuvla“ – vienas ryškiausių XX amžiaus Lietuvos literatūros kūrinių, pasakojantis apie lemtingą meilę, Vilnių, Zarečnoję ir vėlyvojo sovietmečio bohemišką gyvenimą. Poetinis pasakojimas šokinėja erdvėje ir laike, primena pokalbį su mylimąja. Liūdesio slegiamas herojus sutinka daugybę keistų personažų Vilniaus gatvėse, geria ir ieško prieglobsčio. Miesto erdvės aprašymai persmelkti meilės, liūdesio ir nevilties. Knygos herojus klaidžioja ieškodamas to, kas negali išsipildyti. Meilė romane amžina, ji nesibaigia net po mirties.