Naujoji garsiosios rusų poetės Tatjanos Volskajos knyga atveda skaitytoją akis į akį su didžiausiu skausmo, užuojautos ir neblėstančio tremties ilgesiu savo šaliai, neteisingu karu, privertusiu prarasti viską, kas buvo brangu ir mylima. Tai eilėraščiai su atviru skydeliu, kuris daro juos neapsaugotus, bet tuo pačiu palengvina prieigą prie tų, kurie gali mylėti ir užjausti širdis. Tatjana turi vis daugiau tokių skaitytojų, ir tai suteikia vilties (Irina Evsa).