Prasminga publikuoti arba tik geriausius eilėraščius, arba visus. Kai poetas jų turi apie septynis šimtus, sunku tikėtis, kad visi jie yra geriausi. Tačiau, surinkti ir išdėstyti chronologine tvarka, šie eilėraščiai įgauna daug platesnę prasmę nei grynai poetinę.

Kaip poetas, Serhijus Žadanas yra maždaug tokio pat amžiaus kaip ir Ukrainos Nepriklausomybė. Nuo pat naujausios Ukrainos egzistavimo jis rašo eilėraščius, be ilgų atostogų ar ryškių krizių, vidutiniškai du per mėnesį. Todėl „Visi eilėraščiai“ yra viena išsamiausių Ukrainos istorijų per pastaruosius trisdešimt metų: su visais netikėtais pakilimais ir nuosmukiais, svyravimais tarp kairiųjų ir dešiniųjų kraštutinumų, skiemeninės tonikos nužudymu ir jos prikėlimu, praeities kartojimu ir naujų kelių paieškomis. Kaip ir tikėtasi, pradžioje kilo jaunimo maištas. Kaip ir galima tikėtis, šiandien egzistuoja brandi atsakomybė. Trumpai tariant, Ukraina bręsta – ir Žadanas bręsta. Arba atvirkščiai. Bet kuriuo atveju, procesas tęsiasi, tad yra vilties, kad laikui bėgant „Visi eilėraščiai“ pasirodys esantys toli gražu ne visi.