Pivovarovo iliustracijos buvo kupinos paslėptų prasmių ir ironijos, todėl jo knygų iliustracijos buvo ne tik menas vaikams, bet ir apmąstymai apie vaikystę, brendimą ir pasaulėžiūrą. Jo Dostojevskio, Pasternako ir Aleškovskio iliustracijos yra gilios, subtilios, ryškios, o kartais ironiškos ir drąsios. Kiekvienas šviesos spindulys, langas ar durų anga, net potėpis ar siluetas, tapo savarankišku personažu Pivovarovo darbuose.

Šioje knygoje sujungiamos ikoniškos menininko vaikų iliustracijos ir unikalios suaugusiųjų knygų iliustracijos, kurias papildo autoriaus esė. Viktoras Pivovarovas nukels skaitytojus į sovietinės knygų iliustracijos užkulisius, kurie septintajame–devintajame dešimtmečiuose tapo neoficialaus meno prieglobsčiu. Jis paaiškins, kaip gimė vaizdai, kaip avangardinės idėjos išgyveno cenzūrą, kuo skyrėsi leidyklos „Detgiz“ ir „Malyš“ ir kodėl vaikų knygos dažnai buvo kuriamos suaugusiesiems.