Kurdai šimtmečius buvo engiami žmonės, kurie vis dar neturi savo valstybės. Tačiau nepaisant visko, susilpnėjus Sirijos ir Irako vyriausybėms, atsirado galimybė radikaliai pakeisti situaciją.

Šiandien Kurdistano žmonės bando sukurti liaudies susirinkimų sistemą, pasiekti socialinį teisingumą ir lyčių lygybę, įtvirtinti atskaitomybę ir karinių vadų rinkimus. Tai primena geriausius anarchistų impulsus Ispanijos pilietinio karo metu arba kooperatyvus po Rusijos revoliucijos, kai žmonės kūrė savo gyvenimą naujai.

Atlikdami lauko tyrimus, autoriai, remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais – mokyklomis, savanorių batalionais, rajonų tarybomis, tyrinėjo, kaip Kurdistane naujos idėjos yra sintetinamos su tradicijomis.

Viena vertus, kurdų eksperimentui kelia grėsmę teroristai ir Turkijos vyriausybė, kita vertus, jis kritikuojamas dėl bendradarbiavimo su JAV ir Rusija kovoje su ISIS ir dėl nepakankamo revoliucingumo. Ar tiesioginė demokratija gali išlikti priešiškoje aplinkoje?