Sankt Peterburgo istoriko Sergejaus Jarovo knyga – skaudus ir atviras pasakojimas apie leningradiečių gyvenimą sunkiausiomis blokados dienomis. Naudodamasis šimtais šaltinių, tarp jų ir anksčiau neskelbtų, autorius parodo apgulto miesto gyventojų kasdienius vargus ir nepriteklių, jų kančias, skausmą ir bandymus atsilaikyti ir išgyventi neįsivaizduojamomis sąlygomis. Nepaisant visko, šie žmonės – ištinę, išsekę, išvarginti alkio ir šalčio, pamiršę, kaip verkti – išlaikė savo žmogiškumą. Liudininkų – tiek žuvusiųjų, tiek išgyvenusiųjų – liudijimai sukuria įspūdingą savo galia kankinystės freską. Tai blokada, matoma tų baisių įvykių dalyvių akimis.