Per šį laikotarpį įgyta patirtis yra unikali, o idėjos ir strategijos, kurios buvo natūralios tolimaisiais ikiperestroikos metais – menininkų saviorganizacija, archyvų rinkimas ir saugojimas, riboto tiražo leidiniai, parodos butuose – pasirodė esančios vertingos ir šiandien. Knygos pavadinimas yra „Menininkas privalo mąstyti!“, ir tai ypač aktualu šiandien, kai radikaliai keičiasi pasaulio kultūros ir šiuolaikinio meno pamatai. Karai, agresija, cenzūra, draudimai, naujos ir senos ideologijos aktyviai persmelkia mūsų kasdienį gyvenimą ir kūrybą iš visų pusių. Turime vėl ir vėl kovoti už minties laisvę; tai mūsų vienintelė galimybė išgyventi.