Pirmoji populiari knyga apie Aleksejų Ščusevą, žmogų, suprojektavusį ir pastatiusį dešimtis ikoniškų pastatų (įskaitant Martos ir Marijos vienuolyną, Kazanės stotį ir Lenino mauzoliejų Maskvoje, Operos ir baleto teatrą Taškente bei Rusijos paviljoną Venecijoje). Ščusevas buvo puikus architektas, tačiau norint pasiekti tai, ką jis pats vadino „padoriais rezultatais“, nepakako vien mokėti statyti namus. Jam reikėjo ir kitų žinių, įgūdžių bei gebėjimų, kurie leidžia Aleksejų Viktorovičių vadinti puikiu restauratoriumi, urbanistu, mokytoju ir menininku.

Ščusevo gyvenimą paženklino daugybė įvykių, kurie radikaliai pakeitė žmonių skonį, gyvenimo tempą, politinę sistemą ir požiūrį į praeitį. Tačiau jam pavyko „nugalėti laiką“, išlikant vienu iš Rusijos architektūros lyderių, kad ir kas nutiktų gyvenime, mene ir šalyje. Knygos autoriai, Aleksejaus Ščusevo valstybinio architektūros muziejaus tyrėjai, įtaigiai ir su meile kalba apie šį didį žmogų, kurio pavyzdys moko vaikus ir jų tėvus, kaip talentas, sunkus darbas ir aistra savo amatui leidžia, nepaisant revoliucijų, karų ir valdžios kaitos, ne tik neatsilikti nuo laiko, bet ir išlikti ateities kartos atmintyje.

Knyga parengta bendradarbiaujant su A. V. Ščusevo valstybiniu architektūros tyrimų muziejumi ir „Ervių jungties“ fondu, remiant Prezidento kultūros iniciatyvų fondui.