Johnas Bergeris (1926–2017) visą gyvenimą mokėsi žiūrėti ir tyrinėjo matymo būdus. Šio rinkinio esė jis renkasi gyvūnus kaip stebėjimo objektą, nes mano, kad žiūrėti į juos yra būtina – kitaip žmonės kaip rūšis nesusidoros su savo vienatve. „Vienišumoje esame priversti pripažinti, kad buvome sukurti, kaip ir visa kita. Tik mūsų sielos, paragintos, tyliai, be žodžių prisimena pirmapradį.“ Bergeriui pavyko ne tik prisiminti tai, kas buvo pamiršta, bet ir rasti tinkamus žodžius tai išreikšti.