Vilém Flusser (1920–1991), jaunesnis Walterio Benjamino amžininkas ir vienas iš žiniasklaidos studijų pradininkų, sukūrė neįprastą intelektualinį žanrą. Trumpų ir elegantiškų filosofinių esė forma jis atskleidžia mūsų kasdienio pasaulio semantines struktūras, svarbiausias jo sritis ir jose vykstančius pokyčius. Flusserio analizė atsiskleidžia kaip mus supančių kasdienių objektų ir mechanizmų, dizaino ir miestų planavimo fenomenologija. Tuo pačiu metu, susidūręs su naujo skaitmeninio amžiaus atėjimu, jis atranda, kaip gryna skaitmeninė forma vis labiau grasina mūsų pasaulio materialumą paversti praeitimi. Paradoksalus Flusserio mąstymas apjungia jo patirtį apie XX amžiaus politines katastrofas, įžvalgią istorinę praeities perspektyvą ir supratimą apie riziką, kurią naujoji civilizacija kelia žmogaus laisvės ateičiai.