„Kaip Londono dandis“, – Beau Brummellis (1778–1840) jau du šimtus metų yra mados sąvokos sinonimas.
Apie jį rašė Balzacas, Barbey d'Aurevilly ir Conanas Doyle'as, o apie jo gyvenimą sukurta daugybė muzikinių, teatro ir kino kūrinių.
Ši knyga yra netiesioginis Brummello įžengimas į sceną su jam priskiriamu monologu; tai gruzinų epochos artefaktas, atspindintis mados, kaip kolektyvinės vaizduotės erdvės, fenomeną jos transformacijos į produktą aušroje.
Beau Brummello „aksiomos“ paprastai nėra apie tai, kaip dėvėti drabužius (bet ir apie tai); jos veikiau yra apie tai, kaip ištverti realybę („mada kaip požiūris“).
Priede pateiktos Baudelaire'o ir Agambeno esė, įkvėptos Brummello, siūlo kultūrinį ir filosofinį jo įvaizdžio ir vaidmens supratimą.
Priede pateikiamos Charles'o Baudelaire'o ir Georges'o Agambeno esė.