Pirmasis po mirties išleistas M. L. Gasparovo raštų rinkinys, sudarytas iš šešių tomų, siekia kuo išsamiau perteikti jo mokslinių interesų įvairovę ir pristatyti pagrindines jo veiklos kryptis. Visuose Gasparovo darbuose jaučiama klasikinės filologijos tradicijos ugdyta griežtumas, tikslumas, būtinas eilėtyrininkui, ir drąsa kreiptis į įvairias mokslo sritis.

Gasparovo straipsniai ir monografijos, skirtos rusų poezijai, remiasi didžiule jo eilėtyrinių tyrimų medžiaga, kuri jau seniai tapo klasika. Šiame tome surinkti darbai apima įvairių rusų poezijos etapų istorines apžvalgas, žymių ir pamirštų poetų charakteristikas bei biografines žinutes, atskirų eilėraščių interpretacijas ir analizę, taip pat novatoriškus komentarus apie O. Mandelštamo ir B. Pasternako lyriką.

Tomo pradžioje esanti monografija „Metras ir prasmė“ skirta eilėraščio metro ir turinio ryšiui, reiškiniui, kuris vadinamas metro semantika arba semantiniu metro aureolu. Šioje knygoje, remiantis didžiule XIX–XX a. rusų eilėraščių tekstų medžiaga, parodytas svarbiausios šios poezijos kalbos sudedamosios dalies darbas, pademonstruoti literatūrinės tradicijos ir poetinės sistemos evoliucijos dėsniai. Knygoje „Metras ir prasmė“ žengtas naujas žingsnis eilėtyros ir eilėraščio mokslo plėtroje, kaip pats mokslininkas apibūdino savo tyrimų sritis.

Kai kurie šiame tome esantys darbai buvo ištraukti iš mažo tiražo leidinių ir iki šiol buvo sunkiai prieinami daugumai skaitytojų. M. L. Gasparovo darbai apie rusų poeziją, nepaisant jų žanrinės įvairovės, sudaro vientisą, sisteminį ir išsamų vaizdą, dėka šio iškilaus XX a. antrosios pusės lietuvių filologo minties ir stiliaus vieningumo.