Šios knygos pavadinimas skamba intriguojančiai: nejaugi juostelės gali turėti savo istoriją? M. Pasturo teigiamai atsako į šį klausimą: jų istorija, kurią jis seka iki pat XX a. pabaigos, yra kupina pačių neįtikėtiniausių įvykių.

Kiekviena epocha sukūrė naujas praktikas ir kultūrinius kodus, nuolat sudėtingėjo reikšmių sistemos, susijusios su juostelėmis tiek materialiniu, tiek simboliniu požiūriu. Viduramžiais juostuota apranga buvo suvokiama kaip kažkas žemo lygio, skandalingo ar netgi velniško.

Renesanso ir romantizmo laikais išpopuliarėjo „teisingos“ juostelės – švenčių ženklai ir laisvės simboliai. Šiuolaikinė kultūra perėmė visas ankstesnių epochų praktikas ir kodus: „velniškas“ konotacijas (koncentracijos stovyklų kalinių juostuota apranga) arba signalizuojančias apie pavojų (zebra ir kita kelio ženklinimo sistema); juosteles, susijusias su higiena (patalynės komplektai ir apatiniai drabužiai), sportu (profesionali apranga), žaidimu ir t. t.

Juostelių semiologija Pasturo pirmiausia nagrinėjama socialiniame kontekste ir tarnauja tik kaip priartėjimas prie dar neparašytos enciklopedijos. Mišelis Pasturo – prancūzų istorikas-medievistas, Paryžiaus Praktinės aukštųjų studijų mokyklos profesorius.