Šis romanas, pirmą kartą rusų kalba išleistas serbų rašytojo, avangardinio žurnalo „Zenit“ leidėjo (1921–1926) ir zenitizmo judėjimo pradininko, buvo parašytas Prancūzijoje ir išleistas Paryžiuje 1938 m. Pagrindinė Micičiaus idėja – barbarų iš Rytų maištas prieš veidmainišką Europos civilizaciją – atsispindi daugybėje jo 1920-ųjų straipsnių, manifestų ir eilėraščių. Romane tai iškyla kaip legenda apie vienišo Balkanų barbarogenio gyvenimą ir kančias, daugiausia paremta paties Micičiaus gyvenimo aplinkybėmis. Prieduose pateikiama rašytojo autobiografija, jo straipsniai ir manifestai, taip pat poeto ir zenitizmo menininko B. V. Polyanskio bei F. T. Marinetti pokalbis.